Indija, 2026

Indija, 2026

2026 metais įvyko dar viena piligriminė kelionė ir mano pirmasis kartas Indijoje.

Ši kelionė buvo spalvinga ir kontrastinga patirtis, kurioje dvasiniai turtai persipynė su gilių tradicijų pažinimu. Visas dviejų savaičių patyrimas lyg brangakmenių malos vėrinys, kurį kasdien vėrėme iš nematomų karoliukų su kartu keliavusiais, patirdami šią šalį.

Piligriminės budistinės vietos pastiprino jausmą, kad į Indiją negali keliauti tik kultūrinio patyrimo, nes per daug ji turtinga savo dvasiniu aspektu.

Kuo labiau šią šalį patiri širdimi, tuo akys mažiau stebisi, nes tiesiog labai greit pradedi nebūti šokiruotas dalykų, kurie mūsų kultūroje būtų visiškai nepriimtini ar labiau išryškėtų, o čia tarsi viskas susilieja į bendrą paveikslą ir tampa spalvomis, kvapais, jausmais, dvasiniais pojūčiais ir visa tai dar persipina su vidiniais dialogais, kuriuose siela kužda giliai viduje apie gyvenimo prasmę, visa ko laikinumą ir įvairiausius filosofinius klausimus, kurių būnant namie nesuspėji sau kelti.

Piligriminės vietos, kurias aplankėme atsivėrė gražiais “sutapimais”, vienuolių palaiminimais, giliu pajautimu istorijų, kurios nutiko tose ypatingose vietose.

Galimybė pajausti Budos gyvenimą ir jo mokymą ten kur jis keliavo savo pėdomis, kur sakė pirmą pamokslą, kur meditavo, kur patyrė nušvitimą ir paliko savo fizinį kūną, visos svarbiausios budistinės vietos tarsi malos vėrinys po karoliuką susivėrė į šios kelionės patirtis.

Pasaulis Indijoje tikrai kitoks ir jeigu ją matyti tik akimis – galima prieštarauti, nesutikti su daugybe dalykų, kurie ten vyksta, bet šią šalį reikia pajaust širdimi, tuomet ji dosniai dalina savo dvasinius turtus ir dar sugrįžus siunčia žinutes primindama apie buvusią išties ypatingą dvasinę patirtį.

Esu dėkinga gyvenimui, visoms susiklosčiusioms aplinkybėms ir keliavusiems kartu į šią piligriminę kelionę.

Ši kelionė atitraukė visus namuose pasilikusius rūpesčius, padovanojo daugybę įžvalgų apie gyvenimo prasmę, draugus, žmones, paleidimą, nesipriešinimą tam kas vyksta, parodė mano pačios savybes, kurias noriu koreguoti savyje, paskatino uoliau kabintis į tikrus dalykus, o ne butaforiją, dovanojo nuostabiausius pakeleivius šiai patirčiai, leido patirti Budos gyvenimą ir budizmo mokymą.

Indija buvo tokia dosni, kad net ir grįžus po kelionės vis dar dovanoja žinutes, kurios paliečia širdį iki giliausios gelmės.

O galvoje guldosi visos patirtys, ypatingos indiškos akimirkos, kaip pavyzdžiui Varanasyje saulei tekant plaukiojome Gangoje, aukodami jai aukas ir stebėdami laidojimo apeigas, kurios vyksta ant kranto 24/7. Nuostabu buvo ir apsilankyti pas savo gidą namuose, eiti į tikras indiškas vestuves, medituoti oloje, kurioje Buda meditavo neišeidamas 6 metus. Saugiai suvynioju visas tokias indiškas akimirkas į prisiminimų skraistę ir žinau, kad bus visada gera ją atverti, kai norėsiu pajausti dar ir dar kartą tuos gyvenimo momentus dėl kurių ir leidžiuosi į tokias keliones.

Indija, 2026
Giedrė