Nepalas – Tibetas, 2023

Nepalas – Tibetas, 2023

Po metų sugrįžau į mano pamiltą Nepalą.
Kol tvarkėmės Kinijos vizas laiko veltui nešvaistėme. Nepale antrą kartą apsilankiau pas gyvą deivę Kumari. Su bendrakeleiviais piligrimais gyvenome vienuolyno teritorijoje ir kas rytą sukdavome ratus aplink Boudhanatho stupą, kalbant mantras, o vėliau šerdavome balandžius, benamius šuniukus, aukodavome smilkalus ir eidavome į vienuolyną, skendint vienuolių mantrų garsams medituodavome ir taip prasidėdavo kiekvienas rytas Kathmandu.

Po kelių dienų sėkmingai susitvarkę vizas, išvykome į išsvajotąjį Tibetą.

Pirmomis dienomis atvykus čia buvo jausmas tarsi siela grįžo namo, bet tie namai kažkokie pasikeitę ir viduje kildavo graudulys, tad stengiausi suprasti apie ką jis.

Tačiau pasiekus kalnus tie namai, tapo tokie savi.

Tad 2023 metais įvyko mano pirmoji Kailašo kalno kora (šventas ratas), kurią su saujele piligrimų apėjome šioje kelionėje. O tai ir buvo pagrindinis šios kelionės tikslas ir jis buvo pasiektas.

Buvimas ant pasaulio stogo, karūninėje planetos čakroje. Švenčiausio kalno palaiminimas. Visa tai neįkainojama patirtis, kurią nešiosiu savo širdyje visą savo gyvenimą.

Apsilankėme daugybėje vienuolynų, tiek Nepale, tiek Tibete. Gavau vienuolio palaiminimus, pas kurį atvykau jau antrus metus iš eilės.

Buvo ir šiek tiek nerimo, nes dar pasienyje praeinant patikrą buvau sustabdyta dėl vienuolio nuotraukos telefone, kurią padariau Kathmandu, tačiau visa laimė, kad tai nebuvo Dalai Lamos nuotrauka ir visa grupė galėjome tęsti nuostabią kelionę.

Kultūrinės revoliucijos pasekmės Tibete palietė ir mus, nes pasijutome gerokai apriboti, neturėdami priėjimo prie socialinių tinklų, emailų, google, tačiau vis tiek jutome, kad šios šalies gilios dvasios niekas neatims, nes tai nesunaikinama, ką patiri išėjęs į kalnus.

Kelionėje vyko daugybė transformuojančių patirčių, o buvimas beveik 6000km aukštyje išties unikali patirtis. Einant šventą Kailašo kalno ratą kiekvienas sukilimas priminė, kaip giliai viduje iš tiesų plazda širdis.

Širdyje pasiliko ir buvimas naktyje prie Manasarovaro ežero, kur nuostabiausio dangaus skliauto apsuptyje mes tiesiogine žodžio prasme šokome ir sėmėme gyvenimą pilnomis saujomis.

Sutikome brėkštantį rytą ant šventojo ežero kranto sudalyvaudami ugnies aukojimo ceremonijoje.

Kai dar labiau įsigalvoju apie visą šią patirti prieš akis man mirga vėjyje besiplaikstančių tibetietiškų, spalvotų mantrų vėliavėlių gausa.

Taip pat ir pasivaikščiojimas iki Šivos sostu vadinamo kalno dalies, kuri pati ekstremaliausia atkarpa.

Visos tos dienos tarsi palaiminimas, nes vien tas buvimas prie Kailašo išties nepaprastas patyrimas.

Kai apėjau šį kalną supratau, kad aš apsukau ne tik Kailašo korą, bet ir pagreitintai išgyvenau savo gyvenimo ratą ir tam patyriau tikrus transformuojančius jausmus nuo vaikystės periodo, paauglystės iki dabarties. Išoriniai procesai buvo apie vidinius procesus.

Kai teko palikti Tibetą, širdis dar ilgai stovėjo ant tilto tarp Tibeto ir Nepalo, nors fiziškai jau buvau Nepale.

Ir vyšnia ant torto vainikinavusi visą kelionę, tai skrydis sraigtasparniu virš Himalajų kalnų į Kathamndu.

Ir dar daug, daug akimirkų, kurios lyg aukso dulkės jau amžinai nusėdo į mano sielos įrašus.

Po piligriminių kelionių niekada negrįžti toks pats.
O po šios kelionės lygiai po metų aš sutikau savo dvasinį Mokytoją.

Nepalas/Tibetas 2023